- grebėstas
- grebė̃stas sm. (2) J, DŽ3, grebė́stas (1) Š, Brž, Jnš, Pn, Rk, Ukm, Krk, Klm, Upn, (3) Švnč, Kš, Vžns, Mlt 1. kartis, kalama gulsčia ant gegnių: Parsivežiau iš miško vežimą grebė́stų Dl. Kalk tankiau grebė́stus – šiaudai trumpi Upn. Stogas įlūžo, išsiskėtė, pro apsamanojusius šiaudus išsišovė pilki grebėstų šonkauliai J.Avyž. Nuskusk grebėstus Ob. Jau tris grebė́stus prikaliau Slm. Ar užteks tau rūmui grebėstų̃? Ds. Grebėstaĩ rišami prie skirpsčių rykštėm Grv. Su grebė̃stais grebėstuok, t. y. lotuok J. 2. stogo griaučiai: Grebė́stai sudegę, liko tik sienos Dkšt. 3. žardo kartis: Grikius sudėk tarpù žardo grebėstų̃ Mrc. 4. atliekamas, apiręs daiktas, griozdas: Pilna kamara grebė̃stų Skr. Šituos grebėstùs išmesk laukan Al. 5. scom. Als nevikrus žmogus, grebėzdas: Nė apsieiti dorai su žmogumi ta grebė̃stas nemoka Vvr.
Dictionary of the Lithuanian Language.